Aš esu feministė

# MeeToo judėjimas, kuriuo aš labai didžiuojuosi, kaip tik ir įrodė, kad uždarytas, užrakintas ir slepiamas skausmas nedingsta ir net nemažėja nepaisant prabėgusių ne vienerių metų. Senaties nėra nei pažeminimui, nei tiems, kurie supurvino apatinius, įmetė į kambarį ir užrakino duris. Ar ir mano apatiniai ten yra? Iš dalies. Galiu papasakoti, kaip seniai, ankstyvoje paauglystėje, buvo pasikėsinta mane išžaginti.  Ankstyvo pavasario vakarą, jau pradėjus temti, teta paprašė iš šaltinio, kuris buvo netoli, bet tarp tuščios turgavietės ir miško, parnešti vandens. Pasiėmiau kanelę ir iškulniavau. Vietos man buvo puikiai pažįstamos, tamsos bijojau, bet dar nebuvo visai sutemę, gal apie šešta valanda vakaro. Priėjusi šaltinį pamačiau netoliese ant motorolerio sėdintį, sakyčiau vaikiną, gar net nelabai už mane vyresnį. Nusileidau prie šaltinio, įsipyliau vandens ir jau beveik užkopusi išgirdau: „Nori pist?“ Kiek kojos nešė pasileidau prie turgaus sargo namelio ir beldžiau į durų st...

Gal jau perskaitėte pirmąsias mano tinklaraščio žinutes ir pagalvojote kam reikia taip viešai džiaustyti nešvarius ir dar svetimus apatinius. Ir pati šiandien dar pusiau miegodama pradėjau svarstyti: ar to reikia? Ši nešvarių ir svetimų apatinių metafora tegul dar pasilieka. Ji man dabar pravers. Įsivaizduokime kambarį pilną tokių apatinių. Apatiniai – tai tie intymūs arba net labai intymūs dalykai. Nešvarūs – sutepti netinkamu, nesąžiningu elgesiu, net pasitelkus psichologinį arba fizinį smurtą. Pilnas kambarys – tokių atvejų gausa. Kadangi tie atvejai intymūs, nesąžiningi, nedori, tai siekiama juos slėpti, nes gėda apie tai kalbėti, o dar didesnė gėda, kad mus pažįstantieji pamatys, sužinos, įtars ir iš mūsų juoksis, mus smerks, apkalbinės arba kaltins (net aukas !) . Tas kambarys gali būti tik su užtrauktomis sunkiomis užuolaidomis, (kad niekas nieko nepamatytų pro langą) ir su sandariai uždarytomis durimis ir langais (kad niekas nepajustų sklindančio blogo kvapo). Bet į...