Aš esu feministė

Šios knygos neprarijau – skaičiau lėtai, kai kada grįždama prie perskaityto it naujo. Lenkiu galvą prieš Kristiną Sabaliauskaitę ne tiek dėl stiliaus, ne tiek dėl daug darbo pareikalavusios istorinės temos ir ne dėl įsivesto laiko mato. Lenkiu galvą dėl taiklios moters studijos. Rašytoja tapo daug ir labai skirtingų moters paveikslų: apsidergusios ligonės ir kailiniuotos ponios su deimantais, našlaitės-tarnaitės ir pirmosios moters su kuria skaitomasi, gražuolės portomojkos-sugulovės ir pervargusios gedinčios motinos. Tai viena ir ta pati Katerina pasivadinusi Marta Helena Skowronska. Ji mylinti ir mylima, prisitaikanti ir pataikaujanti, išnaudojama ir aukštinama, gerbiama ir žeminama, ciniška ir praktiška žmona, meilužė ir derybininkė. Per visą Kristinos Sabaliauskaitės piešiamą istoriją ši moteris supranta iš kur atėjusi ir gyvena vis prisimindama tą vienintelį pasirinkimą: gyventi arba... Žodis „mirti“ būtų per švelnus. Knygoje rašoma apie išprievartavimą į košę arba ka...

Cherchez l‘homme arba ieškokite vyro “Klaipėdos Žardininkų gatvėje, prie vaikų darželio tvoros ant žemės padėtas į antklodę suvyniotas kūdikis”, trata žiniasklaidos priemonės. „Pareigūnai prašo atsiliepti asmenis galbūt turinčius informacijos ar ką nors mačiusius”, dėstoma toliau. “Galbūt žinote moterį, galimai šiuo metu pagimdžiusią vaikelį, tačiau jo nebeturinčią,” daroma seksistinė, bet logiška prielaida, kad kūdikį galėjo palikti tik moteris. Bet tos moters ieškoma ne siekiant suteikti jai būtiniausią pagalbą, o nubausti už savo pačios pagimdyto žmogaus palikimą gyvybei pavojingoje padėtyje. Kitaip tariant Lietuvos „teisingumas“ siekia bausti moterį dėl jos fiziologijos ‒ kad pastojo ir, nesuradusi kitos išeities, išnešiojo ir pagimdė kūdikį, bet nerado jėgų pasielgti protingiau iki galo.  Ponai įstatymų kūrėjai ir garbūs teisėjai, net religingiausieji vargu ar tiki mergelės Marijos nekaltu prasidėjimu, o paprastos moterys, kurios neįstengia pasirūpinti pagimdyt...