Ar Lietuvoje neįmanoma rasti Aplinkos ministrės?


Lietuva tapo vienintele ES valstybe, kurioje visi ministrai vyrai, rašo EUobserver. Lietuva teigia, kad vyriausybėje daug moterų, tai kur jos? – klausia NewsMavens.
Ministre pirmininke Skverneli, visoje Lietuvoje neradote nė vienos moters, kuri gebėtų būti Aplinkos ministre? Manau, kad nuėjote lengviausiu keliu. Ir ne, netikiu Jūsų pažadais, kad Jus išrinkus Prezidentu, padėtis pasikeistų. Tiesiog toks Jūsų požiūris į moteris ir jų vietą valstybėje. Ačiū, kad tai pademonstravote prieš pat rinkimus.
Dabar Lietuva ne tik išsiskyrė iš visų ES valstybių narių, bet ir iš viso pasaulio, nes net Saudo Arabijoje, Irane ir Irake yra po moterį ministrę (kad ir moterų reikalų).
Tai pats akivaizdžiausias įrodymas, kodėl Lietuvoje reikia įvesti kvotas moterims ir vyrams vadovaujamose pareigose. Jeigu, pavyzdžiui, būtų buvusi kvota, kad vyriausybėje, Seime, Konstituciniame teisme ir Prezidentūroje vadovaujamas pareigas užimtų 50 procentų moterų ir tiek pat vyrų, naujo ministro būtų ieškoma tik iš moterų ir tokia problema nebūtų galėjusi kilti.
Man liūdna ir pikta, kad Lietuvoje aukščiausiu lygmeniu parodoma, kad moters vieta vis dar prie pečiaus su vaikais...

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Paaiškinimas ir pasiaiškinimas

Gal jau perskaitėte pirmąsias mano tinklaraščio žinutes ir pagalvojote kam reikia taip viešai džiaustyti nešvarius ir dar svetimus apatinius. Ir pati šiandien dar pusiau miegodama pradėjau svarstyti: ar to reikia? Ši nešvarių ir svetimų apatinių metafora tegul dar pasilieka. Ji man dabar pravers. Įsivaizduokime kambarį pilną tokių apatinių. Apatiniai – tai tie intymūs arba net labai intymūs dalykai. Nešvarūs – sutepti netinkamu, nesąžiningu elgesiu, net pasitelkus psichologinį arba fizinį smurtą. Pilnas kambarys – tokių atvejų gausa. Kadangi tie atvejai intymūs, nesąžiningi, nedori, tai siekiama juos slėpti, nes gėda apie tai kalbėti, o dar didesnė gėda, kad mus pažįstantieji pamatys, sužinos, įtars ir iš mūsų juoksis, mus smerks, apkalbinės arba kaltins (net aukas !) . Tas kambarys gali būti tik su užtrauktomis sunkiomis užuolaidomis, (kad niekas nieko nepamatytų pro langą) ir su sandariai uždarytomis durimis ir langais (kad niekas nepajustų sklindančio blogo kvapo). Bet į...
Skaityti daugiau

Petro Imperatorė – moteris turinti vienintelį pasirinkimą

Vaizdas
Šios knygos neprarijau – skaičiau lėtai, kai kada grįždama prie perskaityto it naujo. Lenkiu galvą prieš Kristiną Sabaliauskaitę ne tiek dėl stiliaus, ne tiek dėl daug darbo pareikalavusios istorinės temos ir ne dėl įsivesto laiko mato. Lenkiu galvą dėl taiklios moters studijos. Rašytoja tapo daug ir labai skirtingų moters paveikslų: apsidergusios ligonės ir kailiniuotos ponios su deimantais, našlaitės-tarnaitės ir pirmosios moters su kuria skaitomasi, gražuolės portomojkos-sugulovės ir pervargusios gedinčios motinos. Tai viena ir ta pati Katerina pasivadinusi Marta Helena Skowronska. Ji mylinti ir mylima, prisitaikanti ir pataikaujanti, išnaudojama ir aukštinama, gerbiama ir žeminama, ciniška ir praktiška žmona, meilužė ir derybininkė. Per visą Kristinos Sabaliauskaitės piešiamą istoriją ši moteris supranta iš kur atėjusi ir gyvena vis prisimindama tą vienintelį pasirinkimą: gyventi arba... Žodis „mirti“ būtų per švelnus. Knygoje rašoma apie išprievartavimą į košę arba ka...
Skaityti daugiau