Filmo „Su tokiu vyru nelengva“ (Je suis pas un homme facile) motyvais

Vieną dieną vyrų gyvenimas tampa toks kaip moterų, o metų – kaip vyrų. Labai norisi įsifantazuoti toliau, kaip viskas atrodytų, pavyzdžiui, Lietuvoje.

Moteris pabunda, o virtuvėje jau triūsia vyras: ruošia pusryčius, žadina vaikus, juos pamaitina, aprengia ir pasidaręs makiažą nuveda į mokyklą. Moteris atsikelia, apsivelka kostiumu ir išlekia darban, nes ji ne tik šeimos maitintoja, bet ir įmonės galva. Jai kavos namie gerti nebūtina, nes darbe trumpu sijonėliu pasipuošęs vyras išvirs ir padės ant stalo kai tik ji prie jo atsisės. Po darbo ji su kitomis moterimis – pavaduotojomis ir šiaip specialistėmis užsuks į barą alaus. O vyrai skubės į darželius vaikų ir ruošti vakarienės. Grįžusi ji ras vyro šiltai padėtą vakarienę, pavalgys ir užmigs. Arba užsimanys pasimylėti. Beje, kontraceptikus vartoja tik vyrai. Jie ir depiliuojasi – visur.

Už prabangaus automobilio vairo sėdi ji, pakeičia ir nuleistą padangą vyrą palikusi ramiausiai sėdėti keleivio vietoje. Moterų dauguma Seime, Vyriausybėje, Teismuose. Jų rankose sutelkta valdžia ir pinigai. Kai kurie vyrai studijuoja universitetuose, nors visi mano, kad jie renkasi tiksliuosius mokslus tik tam, kad susirastų žmoną. Kai kurie visgi atkakliai studijuoja ir tampa mokslininkėmis, įgyja daktarės laipsnį. Kol niekam nepasipainioja po kojomis – lai vaidina mokslininkus, bet jeigu ima trukdyti moterims – iškart gauna per galvą, kad taip aukštai jos nekeltų. Mokyklose ir darželiuose triūsia vyrai, nes yra laikomi daug rūpestingesniais už moteris. Moterys – gydytojos, chirurgės, o vyrai – daugiausia slaugai, sanitarai ir kitas aptarnaujantis personalas. Moterys – kariūnės. Tai jos gina motynę. Karo atveju ne tik viską griauna, bet ir ieško pasislėpusių vyrų su vaikais, o radusios išžagina.

Vaikai ir vyras gauna motinos pavardę. Nevedę vyrai turi vienokes pavardes, pavyzdžiui, Audėjukas, Aukštaičiukas ar Silpnavičiukas. Kai kuriems tai nepatinka, todėl vos išaugę kelnytes stengiasi vesti, kad taptų, pavyzdžiui Audėjieniu, Aukštaitieniu arba Silpnavičieniu. Moters pavardė, savaime suprantama, niekada nesikeičia – ji Audėja, Aukštaitė, Sipnavė. Ir ji tikrai neskuba tuoktis su vyru. Bent jau tol, kol neįsigeidžia turėti viską – šeimą su šeimininku, karjerą, vyro suplanuotą laisvalaikį ir kt. Vestuvės retos, bet jeigu jau vyksta, tai vyrą prie altoriaus atveda motina ir perduoda kitai moteriai – būsimai žmonai. Suaugę vaikai savaitgaliais važiuoja lankyti motinų, o motinos ir tėvai lanko motinų susirinkimus mokyklose. 

Paprastai moterys nevengia žvilgtelėti į trumpus sijonus dėvinčių vyrų kojas, ypač kai šie su aukštakulniais, pagirti jų įmantrias šukuosenas, makiažą ar spalvotą garderobą. Patikusiems viliodamos net kokią dovanėlę įteikia ar pamalonina vakariene restorane...

Jeigu kas nors pasirodė itin keista arba net nenormalu, tai supraskite, kad ir man taip atrodo... Dabar. Ir anksčiau.